Knarkimas gali padidinti Alzheimerio ligos riziką

Naujausi tyrimai parodė, kad knarkiantiems asmenims yra didesnė Alzheimerio ligos išsivystymo rizika. Mokslininkai tai sieja su tuo, kad knarkimas sumažina deguonies tiekimą į smegenis, o tai ilgainiui pažeidžia neuronus ir kitas smegenų ląsteles.

Lidso universitete atliktas tyrimas taip pat nustatė, kad rizika padidėja žmonėms, patyrusiems insultą, širdies smūgį ar kitą širdies traumą. Net ir visiškai pasveikus po tokių traumų, smegenyse gali atsirasti ilgalaikių pokyčių, kurie padidina kognityvinių sutrikimų tikimybę po daugelio metų.

Tyrimui vadovavęs profesorius Chrisas Pearce'as pažymėjo, kad deguonies trūkumas gali atsirasti ne tik dėl knarkimo, bet ir sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip emfizema ar krūtinės angina, taip pat staigiomis ligomis, tokiomis kaip širdies smūgis ar smegenų sukrėtimas. Šios situacijos dažnai negrįžtamai pažeidžia smegenų ląsteles.

Mokslininkai ypatingą dėmesį skyrė astrocitams – ląstelėms, kurios padeda išvalyti smegenis nuo cheminių medžiagų pertekliaus, perduodamos signalus tarp neuronų. Ribotas deguonies tiekimas mažina astrocitų efektyvumą, todėl kaupiasi toksinės medžiagos ir laipsniškai irsta smegenų audinys. Šis procesas laikomas vienu iš pagrindinių Alzheimerio ligos vystymosi veiksnių.

Remiantis Britų miego apnėjos ir knarkimo asociacijos duomenimis, maždaug 42 % JK gyventojų knarkia, o vyrai knarkia beveik dvigubai dažniau nei moterys. Tai paaiškina, kodėl knarkiantiems vyrams didesnė kognityvinių sutrikimų ir demencijos rizika.

Ekspertai pabrėžia, kad tyrimas svarbus ne tik nustatant ryšį tarp knarkimo ir Alzheimerio ligos, bet ir kuriant prevencijos bei ankstyvos intervencijos metodus. Miego valdymas, miego apnėjos gydymas ir sveiko gyvenimo būdo palaikymas gali sumažinti smegenų pažeidimo tikimybę ir atitolinti sunkių kognityvinių sutrikimų vystymąsi.